- karingumas
- karingùmas sm. (2) BŽ33, DŽ; S.Dauk → karingas 1: Jis (S. Daukantas) skiria daug vietos senovės lietuvių karingumui pavaizduoti K.Kors. Nuo atskirų skyriaus pareigūnų veiksmų ir elgesio priklauso viso skyriaus karingumo vertė rš. Dideliu savo karingumu jie laimėjo mūšį rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
